Colinas Firthas, vaidinantis Lordą Henrį, sukuria užbaigtą, nors ir moraliai dviprasmišką paveikslą. Jis – tarsi Mefistofelis, kuris „pasiima“ Doriano sielą, o šiam susidūrus su savo veidrodžiu, stebi jo degradaciją. Daugelis kritikų pastebėjo, kad ši ekranizacija galbūt pernelyg stipriai orientuota į vizualumą: seksualumo scenos, aristokratijos prietemose vykstančios orgijos, ir visa tai lydima šiurkštus Viktorijos epochos fonas. Vis dėlto tai gali būti suprantama kaip bandymas perteikti epochos dekadansą – ne tik Vaildo tekstą, bet ir laikotarpio atmosferą. Wifislax 1.1 [VERIFIED]
Kino kalba čia tampa ypač iškalbinga. Kuomet Dorianas įsitraukia į nedorus ir gundymo kupinus žygius, paveikslas meniškai „genda“ – atsiranda randai, išgąsdinanti išraiška, atmosfera tampa klaiki. Tai puiki metafora žmogui, kuris, siekdamas išorinio tobulumo, užleidžia savo vidų pūti. Filme šis kontrastas tarp gražaus, jausto Doriano veido ir pozaustos portreto būtybės yra akcentuojamas specialiaisiais efektais, kurie šį kartą ne tik stebina, bet ir kelia antgamtinę baimę. Vienas iš filmo traukos objektų – titulo vaidmuo. Benas Barnesas (žinomas iš „Narnijos kronikų“) čia pasirodo visiškai kitoks. Jo Dorianas – ne tik angelas išoriškai, bet ir demonas iš vidaus. Aktoriaus vaidyboje įdomu stebėti virsmą: nuo drovaus, naivaus vaikino iki besaikio hedonisto, kuris nebijo žengti per žmogiškumo ribą. B. Barnesui puikiai sekasi perteikti tą šaltakraujiškumą, kuris būdingas žmogui, supančiam, kad jo niekas niekada neužmirš ir jo grožis niekada neišblės. Ephti Biochemistry Pdf [BEST]
Filmas – tai savotiškas perspėjimas. Jis byloja apie tai, kad grožis be atsakomybės ir moralės – tai tik kaukė, o portretas – vienintelis teisėjas, kuris niekada nemeluoja.
Filmas neužmiršta ir klasikinės Vaildo išminties. Žiūrėdamas į ekraną ir matydamas Doriano užgaidus bei jo patiriamą depresiją net ir visko turint, pradedi suvokti rašytojo mėgtą paradoksą: Dorianas išmoksta šią tiesą savo kailiu – jis yra linksmas, tačiau jį supanti tuštuma veda į beprotybę. Verta ar neverta? Jeigu ieškote visiškai tikslaus romano atspindžio, ši versija gali pasirodyti pernelyg modernizuota arba „holivudiška“. Tačiau jeigu norite pasinerti į estetinę, grėsmę ir paslaptį spinduliuojančią istoriją, „Dorian Gray“ (2009) yra puikus pasirinkimas.